InfoBaze.LT Sužinok ko nesi žinojęs. Įdomūs faktai, foto reportažai, straipsniai, video.
PANAŠIOS NAUJIENOS
Vitaminai – tai biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, kurie yra ypatingai svarbūs pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei kūno struktūrai formuoti. Sveikam žmogui valgančiam pilnavertį maistą papildomų vitaminų nereikia, tačiau esant kai kuriems sveikatos sutrikimams ar padidejusiam jų poreikiui (augant, maitinant kūdikį, vyresnio amžiaus žmonės, rūkantiems, vegetarams) mitybą reikia papildyti vitaminais. Tačiau svarbu atminti, kad per dideli vitaminų kiekiai organizmui gali būti taip pat pavojingi kaip ir per maži.
Vitaminai
Vitaminas A – būtinas regėjimui, odai, įvairių organų gleivinei, kaulų ir dantų formavimuisi. Padeda greičiau gyti žaizdoms. Svarbus nervų sistemos veiklai ir infekcinių ligų profilaktikai. Naturalūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos.
Vitaminas D – svarbus kalcio ir fosforo apykaitai, kaulėjimo procesams.Vitaminas D randamas riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje.
Vitaminas E – nėštumo metu svarbus vaisiaus išnešiojimui, medžiagų apykaitos procesams organizme. Didina vitamino A kiekį kepenyse.Natūralūs vitamino E šaltiniai yra nerafinuotas aliejus, kiaušinio trynys, kepenys, riešutai, žirniai, pupelės, špinatai, pieno produktai.
Vitaminas K – skatina raumenų veiklą, didina atsparumą infekcinėms ligoms, gerina kraujo krešėjimą. Vitaminą K gamina ir žarnyno bakterijos, taip pat daug jo yra augaluose – špinatuose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse.
Vitaminas B1 – skatina medžiagų apykaitą (ypač angliavandenių), nervų sistemos veiklą, gerina apetitą, širdies ir raumenų darbą. Daugiausia vitamino B1 yra grūdo daige ir apvalkale, kuris gaminant aukščiausios rūšies miltus arba valant ryžius, deja, pašalinamas.
Vitaminas B2 – gerina medžiagų apykaitą, baltymų pasisavinimo procesus, yra būtinas baltymų biosintezės ir audinių kvėpavimo procesams. Taip pat gerina apetitą, energetinius procesus ląstelėse, svarbus kaulų čiulpų funkcijoms. Daug jo randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.
Vitaminas B6 – svarbiausias baltymų apykaitai, galvos smegenų veiklai. Reguliuoja natrio ir fosforo apykaitą organizme, skatina kraujo gamybą, didina atsparumą ligoms. Vitaminas B6 nedideliais kiekiais randamas visose daržovėse, žuvies, mėsos, pieno produktuose, kiaušiniuose, mielėse, miltuose, kepenyse.
Vitaminas B12 – svarbus kraujo gamybos, nervų sistemos procesams, kepenų funkcijoms, cholesterolio apykaitai. Augaluose šio vitamino beveik nėra. Vitamino B12 yra tik gyvūniniuose maisto produktuose, pėdsakų randama raugintuose augaliniuose produktuose (kopūstuose).
Vitaminas PP – svarbus ląstelių medžiagų ir energijos apykaitai. Taip pat plečia kraujagyslių kapiliarus, todėl yra svarbus kraujo apykaitai. Vitamino PP yra daugelyje maisto produktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose.
Vitaminas C – dalyvauja baltymų biosintezėje bei gerina medžiagų apykaitą organizme. Ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, raugintuose kopūstuose, kiek mažiau šviežiuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse.
Vitaminas M – turi įtakos daugeliui organizmo procesų, bet svarbiausia – trukdo vystytis mažakraujystei, nes skatina kraujo gamybą, eritrocitų veiklą, baltymų sintezę. Vitamino M daugiausia yra visose žalialapėse daržovėse – petražolėse, špinatuose, salotų lapuose… Taip pat randama ir kepenyse, kiaušiniuose, piene, alaus mielėse.
Vitaminas H – dalyvauja anglies junginių ir vitaminų apykaitoje. Daugiausia jo yra mielėse, kepenyse, inkstuose, taip pat randama kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose, jautienoje, piene.
Vitaminas P – svarbus vitamino C veiklai organizme, mažina kraujagyslių trapumą ir laidumą, teikai joms elastingumo.Taip pat didina organizmo atspatumą deguoneis trūkumui, radiacijso poveikiui, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, žaizdų kraujavimą. Vitamino P yra daugelyje maisto produktų, ypač kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, riešutuose.
Vitaminas B5 – palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje, reguliuoja energijos išsiskyrimą.Šio vitamino nedideliais kiekiais randama beveik visuose maisto produktuose. Pagrindinis šio vitamino šaltinis yra mėsa.
Mineralinės medžiagos
Mineralinės medžiagos – tai cheminiai elementai, kurie yra ne tik pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, bet ir vienas svarbiausių organizmo gyvybinių funkcijų palaikymo šaltinių. Mineralinės medžiagos labai svarbios nervų, raumenų sistemai, vidaus sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimui, virškinimo sulčių susidarymui. Organizme esančios mineralinės medžiagos sudaro maždaug 4 – 5 proc. Žmogaus kūno svorio (pvz. 3,6 – 4,5 kg. jei žmogus sveria 90kg.) Apie 50 % šio kiekio sudaro kalcis, 25 % – fosforas, kiti 5 makroelementai (magnis, natris, chloras, kalis ir siera) bei 14 mikroelementų (geležis, cinkas, varis, jodas, manganas, fluoras, molibdenas, kobaltas, selenas, chromas, alavas, nikelis, vanadis ir silicis) – likusius 25 proc.
Kalcis – sudaro pagrindinę kaulų ir dantų masę. Reikšmingas nervų, raumenų, širdies darbui, dalyvauja kraujo krešėjime. Kalcio šaltinis – pienas ir jo produktai, mineralinis vanduo, riešutai, saulėgrąžos, brokoliai, grūdai, jautiena. Daugiausiai kalcio turi fermentinis sūris.
Fosforas – kaulų sudedamoji dalis. Svarbus fermentų, raumenų veiklai, energijos gamybai. Pagrindinis fosforo šaltinis yra juodoji arbata, kakavos milteliai, fermentiniai sūriai, kiaulių kepenys, varškė, džiovinti grybai, krienai, žalieji žirneliai, pupos.
Magnis – kaupiasi kauluose. Svarbus medžiagų, ypač riebalų apykaitai, skatina širdies ir raumenų susitraukimus, stimuliuoja nervų sistemos veiklą. Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai taip pat žirniai, pupelės, riešutai.
Kalis – skatina druskos skyrimąsi iš organizmo, reguliuoja nervinių impulsų perdavimą, raumenų susitraukimus, vandens balansą, širdies ritmą. Pagrindinis kalio šaltinis – švieži ir džiovinti vaisiai, šviežios daržovės, pienas, mėsa.
Natris – palaiko vandens balansą organizme, stimuliuoja nervų veiklą. Natrio žmogus daugiausia gauna su valgomąja druska, o taip pat su įvairiais, ypač gyvūniniais maisto produktais – kiaušiniais, sūriu.
Geležis – yra eritrocitų (kraujo ląstelių) sudemoji dalis, padeda aprūpinti audinius ir organus deguonimi.Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa, paukštiena, žuvis, kepenys, kiaušinio trynys, pupelės, žirniai, ankštinių bei avižų produktai, avižiniai dribsniai, riešutai.
Varis – padeda absorbuoti geležį, yra eritrocitų sudedamoji dalis.Vario daug gyvulių kepenyse, grikių ir avižų kruopose, žuvyse, ankštinių sėklose, riešutuose.
Manganas – aktyvina fermentus, dalyvauja kaulų vystimesi. Pagrindinis mangano šaltinis yra kruopos, daugiausia avižinės, pupelės, žirniai, galvijų kepenys, sūris, obuoliai, riešutai, chalva.
Jodas – reguliuoja skydliaukės veiklą. Jodo šaltinis – pieno produktai ir kruopos – grikiai, kviečiai; ankštinės daržovės – pupelės, žirneliai, sojos. Iš daržovių – burokėliai, morkos, bulvės, pomidorai.
Cinkas – tai fermentų sudedamoji dalis, padeda gyti žaizdoms.Cinko šaltiniai – pupelės, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos.
Selenas – sulaiko ir saugo vitaminą E ląstelėse. Pagrindinis seleno šaltinis – grūdai ir mėsa.