Oro baliono skrydis: nuo avies iki dangaus užkariavimo

Įvadas: svajonė pakilti į dangų

Prieš daugiau nei du šimtmečius, žmonija tik svajojo pakilti į dangų kaip paukščiai. Nors mitai ir legendos pasakojo apie Ikarą ir kitus drąsuolius, realybė buvo kitokia – žemė tvirtai laikė mus ant jos paviršiaus. Tačiau 1783 metai pakeitė viską. Tai buvo metai, kai du prancūzų broliai, Džozefas-Mišelis ir Žakas-Etjenas Monjolfjė (Joseph-Michel ir Jacques-Étienne Montgolfier), pavertė šimtmečių senumo svajonę realybe, išplėšdami pirmąją žmones gabenančią mašiną iš žemės gravitacijos gniaužtų. Tai – ne tik išradimo, bet ir drąsos, smalsumo bei nepalaužiamo tikėjimo istorija.

Užuomazgos ir pirmieji eksperimentai

Viskas prasidėjo nuo paprasto stebėjimo. Monjolfjė broliai, popieriaus gamintojai iš Annojaus miesto Prancūzijoje, pastebėjo, kad virš ugnies pakilę dūmai kelia lengvus objektus, pavyzdžiui, popieriaus skiautes. Jie pradėjo eksperimentuoti, manydami, kad tai dūmų „specifinė dujų rūšis“, kuri turi „lengvumo jėgą“. Iš tiesų, tai buvo karštas oras, tankesnis už šaltą orą aplinkui, kuris ir kėlė objektus.

Pirmieji jų bandymai buvo su mažais, popieriniais maišais, kurie pakildavo iki lubų. Vėliau, 1782 metais, jie pagamino didesnius modelius. 1783 m. birželio 4 d. jie surengė pirmąjį viešąjį demonstracinį skrydį. Didžiulis lininis ir popierinis oro balionas, pavadintas „karališkuoju Monjolfjė“, buvo pripildytas karšto oro, pakilusio nuo degančio šiaudų ir vilnos laužo. Balionas pakilo iki maždaug 1500–2000 metrų aukščio ir nuskriejo apie 2 kilometrus. Šis įvykis sukrėtė minią ir greitai pasiekė Paryžių.

Gyvūnų skrydis ir karališkasis susidomėjimas

Žinia apie Monjolfjė brolių sėkmę pasiekė karališkąją Prancūzijos akademiją, kuri pakvietė juos pademonstruoti savo išradimą Paryžiuje. Broliai nusprendė į balioną įdėti gyvūnų, kad patikrintų, ar aukštis kenkia gyviems organizmams. Karalius Liudvikas XVI ir karalienė Marija Antuanetė dalyvavo 1783 m. rugsėjo 19 d. Versalio rūmų kieme vykusiame įvykyje.

Iškilmingas įvykis subūrė milžinišką minią. Balionas, pavadintas „AeroStat Reveillon“, buvo spalvingas ir didingas. Į jo pintinį krepšį buvo patalpinta avis, antis ir gaidys. Šie trys „astronautai“ sėkmingai pakilo į dangų ir skrido apie aštuonias minutes, nusileisdami maždaug už 3 kilometrų nuo pakilimo vietos. Visi gyvūnai buvo sveiki ir gyvi, įrodydami, kad skrydis karštu oru yra saugus. Tai atvėrė duris žmogaus skrydžiui.

Pirmieji žmonės danguje

Įkvėptas sėkmingų gyvūnų skrydžių, karalius Liudvikas XVI norėjo, kad pirmuoju oro baliono pilotu būtų nuteistas nusikaltėlis. Tačiau jaunas ir drąsus mokslininkas Žanas-Fransua Pylatras de Rozje (Jean-François Pilâtre de Rozier) kartu su kariuomenės majoru Markizu Fransua Loranu d’Arlandu (François Laurent d’Arlandes) įtikino karalių, kad šią garbę turi pelnyti garbingi vyrai.

Pirmasis pririštas žmogaus skrydis įvyko 1783 m. spalio 15 d. su Pilâtre de Rozier. Po kelių tokių bandomųjų skrydžių, pagaliau, 1783 m. lapkričio 21 d., įvyko pirmasis laisvas, nepririštas oro baliono skrydis su žmonėmis. Pilâtre de Rozier ir Markizas d’Arlandas pakilo virš Paryžiaus, stebimi šimtų tūkstančių susižavėjusių žiūrovų. Balionas nuskrido apie 9 kilometrus maždaug 25 minutes, nusileisdamas už miesto ribų, saugiai ir triumfuojančiai.

Palikimas ir aviacijos aušra

Monjolfjė brolių išradimas buvo daugiau nei tik skrydis. Tai buvo žingsnis, kuris atvėrė naują erą žmonijos istorijoje – aviacijos erą. Jų karšto oro balionai įkvėpė daugybę kitų išradėjų ir nuotykių ieškotojų tyrinėti dangų. Nors šiandien mes turime reaktyvinius lėktuvus ir erdvėlaivius, pirmasis oro baliono skrydis primena mums apie tą pradinį smalsumą, drąsą ir genialumą, kuris leidžia mums nuolat peržengti savo galimybių ribas. Monjolfjė broliai ne tik pakėlė balioną į orą, bet ir pakėlė žmogaus vaizduotę į naujas aukštumas.