„Mary Celeste“: laivo vaiduoklio paslaptis, kuri kankina iki šiol

Įsivaizduokite: vandenyno platybėse plaukia laivas, kurio burės iš dalies išskleistos, krovinys nepaliestas, asmeniniai daiktai tvarkingai sudėti. Tačiau denyje nėra nė gyvos dvasios. Jokių kovos ženklų, jokių skuboto pabėgimo įrodymų. Tik visiška, kraują stingdanti tyla. Būtent tokia buvo scena, kuri 1872 metais pritrenkė pasaulį ir sukūrė vieną didžiausių jūrinių paslapčių istorijoje – „Mary Celeste“ laivo mįslę. Tai istorija, kuri iki šiol jaudina tyrinėtojus, rašytojus ir visus, kuriuos traukia nepaaiškinama.

Lemtinga kelionė ir makabriškas atradimas

Viskas prasidėjo 1872 metų lapkričio 7 dieną, kai brigantina „Mary Celeste“, plaukiojanti su JAV vėliava, išplaukė iš Niujorko uosto. Jos kapitonas buvo Benjaminas Briggsas, patyręs jūreivis, kartu su savimi turėjo žmoną Sarą ir dvejų metų dukrelę Sofiją. Be jų, įgula sudarė dar septynis vyrus. Laivas gabeno apie 1700 barelių denatūruoto alkoholio į Genują, Italijoje. Niekas negalėjo nuspėti, kad tai bus paskutinė „Mary Celeste“ kelionė ir kad ji taps legendos dalimi.

Po beveik mėnesio, gruodžio 4 dieną, už maždaug 400 mylių nuo Azorų salų, britų brigantina „Dei Gratia“, kuriai vadovavo kapitonas Davidas Morehouse’as (beje, asmeniškai pažinojęs kapitoną Briggsą), pastebėjo neįprastai plaukiojantį laivą. Tai buvo „Mary Celeste“. Ji plaukė keistai, tarsi apleista. Kapitonui Morehouse’ui kilo įtarimų. Jis pasiuntė savo pirmo padėjėjo Almoso H. Oliverio vadovaujamą komandą apžiūrėti keistojo laivo.

Kai „Dei Gratia“ įgula užlipo į „Mary Celeste“ denį, juos pasitiko mirties tyla. Laivas buvo tuščias. Visiškai tuščias. Nė vieno žmogaus – nei kapitono Briggso ir jo šeimos, nei įgulos narių. Aplinkui viskas atrodė… normaliai, jei neįskaitant to, kad laivas buvo apleistas. Tai buvo makabriškas atradimas, kuris sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų.

Keistos detalės laive vaiduoklyje

„Mary Celeste“ būklė buvo tikra mįslė. Nors laivas buvo šiek tiek pažeistas ir į jo triumą patekęs vandens, jis vis dar buvo tinkamas plaukioti. Krovinys – alkoholio bareliai – buvo visiškai nepaliestas, nors devyni iš jų vėliau pasirodė esantys tušti. Vertingi navigatoriniai instrumentai, tokie kaip sekstantas ir chronometras, buvo dingę, o laivo žurnalo paskutinis įrašas datuotas lapkričio 25 diena. Tačiau buvo ir kur kas keistesnių detalių.

Viena iš ryškiausių detalių buvo dingęs gelbėjimosi valtis. Tai leido manyti, kad įgula sąmoningai paliko laivą. Tačiau kodėl? Laivo virtuvėje buvo palikta nebaigtų valgių, ant stalo gulėjo paruošti pusryčiai. Kapitonės Saros S. Briggs siuvimo mašina stovėjo su paliktu audinio gabalėliu, o vaiko Sofijos lėlių namelis buvo atviras. Tai rodė, kad žmonės paliko laivą staiga, bet ne panikoje, bent jau ne tokiame lygmenyje, kad nepasiimtų svarbių daiktų.

Visų keisčiausia, kad laivo kapitono kajučių duryse buvo įsirėžę kirvio žymės, o laivo kompasas buvo sudaužytas. Ar tai reiškė smurtinį įvykį? Arba desperatiškas bandymas ką nors pasiekti ar atidaryti? Niekas negalėjo paaiškinti šių detalių, kurios tik dar labiau gilino paslaptį. Nebuvo jokių piratavimo įrodymų, laivo brangenybės ir įgulos pinigai buvo vietoje. Viskas, kas liko, buvo tylus ir klaikiai apleistas laivas, plūduriuojantis Atlanto bangomis.

Teorijos ir neįmintos mįslės

Nuo pat atradimo dienos, „Mary Celeste“ paslaptis sukėlė begales teorijų ir spėlionių. Kai kurios iš jų skamba kaip iš siaubo filmo, kitos – logiškesnės, tačiau nė viena neturi svarių įrodymų, kad būtų galutinai patvirtinta.

Piratavimas arba mutiny: Nors tai populiariausia teorija, jai trūksta įrodymų. Kodėl piratai būtų palikę krovinį ir vertingus daiktus? Kodėl nebūtų buvę kovos žymių? Panašiai ir mutiny – kas būtų nutikę su kūnais?

Jūrų pabaisos: Ši teorija, nors ir fantastiška, atsirado dėl laivo pavadinimo ir apleistos būklės. Vis dėlto, jokių įrodymų, kad jūrinės pabaisos egzistuoja, nėra, jau nekalbant apie tai, kad jos atakuotų laivą ir paliktų jį nepaliestą.

Vandens viesulas: Kai kurie spėliojo, kad staigus ir smarkus vandens viesulas galėjo išmesti įgulą už borto. Tačiau kaip tuomet būtų dingusi gelbėjimosi valtis?

Alkoholio garai: Viena iš labiausiai priimtinų ir moksliškai pagrįstų teorijų susijusi su laivo kroviniu. Buvo manoma, kad dalis alkoholio statinių galėjo pratekėti, o jų garai sukelti sprogimo pavojų. Išsigandęs kapitonas Briggsas galėjo įsakyti įgulai palikti laivą gelbėjimosi valtimi, tikintis, kad grįš. Tačiau kažkas nutiko valtyje – galbūt nutrūko lynas, kuris ją laikė prie laivo, ir jie pasimetė jūroje. Tai paaiškintų skubų, bet ne panikos kupiną pabėgimą, dingusius navigacinius instrumentus (kuriuos būtų pasiėmę valtyje), ir kirvio žymes, galbūt naudojamos bareliams atidaryti ar ventiliacijai pagerinti.

Draudimo apgaulė: Buvo ir kaltinimų pačiam kapitonui Morehouse’ui, kad tai buvo draudimo apgaulė, surežisuota su Briggsu. Tačiau šie kaltinimai niekada nebuvo įrodyti ir atrodo mažai tikėtini, atsižvelgiant į Briggso reputaciją ir akivaizdžią nelaimę.

„Mary Celeste“ palikimas

Šiandien „Mary Celeste“ išlieka viena didžiausių pasaulio jūrinių paslapčių. Nė vienas įgulos narys ar keleivis niekada nebuvo rastas. Nė vienas tikras įrodymas taip ir nepaaiškino, kas iš tiesų įvyko toje lemtingoje kelionėje. Ši istorija tapo ne tik jūrų legendos dalimi, bet ir įkvėpimu daugybei knygų, filmų ir dainų, pabrėžiančių vandenyno nenuspėjamumą ir žmogaus pažeidžiamumą prieš jo galybę.

Galbūt „Mary Celeste“ mįslė niekada nebus visiškai išspręsta, ir tai yra dalis jos patrauklumo. Ji primena mums, kad net ir moderniame pasaulyje, pilname technologijų ir žinių, dar yra paslapčių, kurias vandenynas saugo amžinai, kviesdamas mus spėlioti ir svajoti apie tai, kas iš tiesų galėjo nutikti toje apleistoje brigantinoje, plaukiančioje be sielos.