Kai Bostono gatves užliejo saldi mirtis: melasos potvynis

Ar galite įsivaizduoti, kad miestą nusiaubia potvynis? Taip, tikriausiai. Bet ar galite įsivaizduoti, kad tas potvynis yra… iš melasos? Būtent tai ir nutiko 1919 metų sausio 15 dieną Bostone, JAV. Tai buvo vienas keisčiausių ir, deja, tragiškiausių įvykių JAV istorijoje, palikęs ne tik didelį lipnų chaosą, bet ir ilgalaikes pamokas apie pramoninę saugą. Pasiruoškite pasinerti į istoriją, kuri privers jus abejoti, ar tikrai girdėjote viską apie pasaulio katastrofas.

Ramybės prieš audrą priešaušris

1919 metų sausio 15-osios rytas Bostono Šiaurės kvartale, prie Fenway doko, buvo neįprastai šiltas sausio mėnesiui. Termometras rodė apie 10 laipsnių Celsijaus, po šaltos žiemos dienos. Gyvenimas virė kaip įprasta: vaikai žaidė gatvėse, darbininkai grįžo iš pietų, o pakrantėje stovintis milžiniškas 15 metrų aukščio ir 27 metrų skersmens rezervuaras, pripildytas maždaug 8,7 milijono litrų melasos, atrodė nekaltas. Ši melasa buvo skirta alkoholio gamybai, o vėliau – sprogmenų gamybai Pirmojo pasaulinio karo reikmėms. Nors karas jau buvo pasibaigęs, melasa vis dar buvo labai paklausi.

Niekas net neįtarė, kad vos per kelias akimirkas šis industrinis milžinas taps mirtina banga. Vietiniai gyventojai jau anksčiau skundėsi dėl rezervuaro saugumo. Jis nebuvo tinkamai suprojektuotas ir pastatytas. Dažnai pratekėdavo, o gyventojai pasakodavo apie nuolat tvyrojantį saldų melasos kvapą, kuris vasarą tapdavo ypač nemalonus. Tačiau į jų skundus buvo numota ranka.

Saldžios bangos šėlsmas

Maždaug 12:30 val. po pietų pasigirdo baisus griaustinio riaumojimas, labiau primenantis metro traukinio išvažiavimą iš bėgių, nei kažką kita. Tai nebuvo perkūnija. Tai buvo didžiulis melasos rezervuaras, kuris tiesiog sprogo. Milžiniška 7,6 metro aukščio melasos banga, sverusi dešimtis tūkstančių tonų, plūstelėjo per gatves 56 kilometrų per valandą greičiu.

Pirmieji smūgiai buvo katastrofiški. Banga nušlavė viską savo kelyje: pastatus, transporto priemones, žmones. Ji išvertė pastatus iš pamatų, nuplėšė nuo bėgių traukinio vagoną, sutraiškė arklius ir išmėtė žmones kaip lėles. Liudininkai apibūdino garsą kaip šūvius iš kulkosvaidžio, matyt, dėl metalinių kniedžių, skraidančių oru. Oro slėgio banga buvo tokia stipri, kad nuvertė ugniagesių stotį, esančią kitapus gatvės. Žmonės, bandę bėgti, greitai suprato, kad melasa yra daug klampesnė ir sunkiau įveikiama nei vanduo. Ji limpdavo prie kojų, lėtindama judėjimą ir paverčiant net trumpiausią atstumą mirtina spąstais.

Chaosas ir nelaimės pasekmės

Iškart po sprogimo gatvės virto lipniu, tamsiai rudu, klampiu pragaru. Melasos banga paliko maždaug metro aukščio klampaus skysčio sluoksnį. Auka skaičius buvo didelis: 21 žmogus žuvo, o dar 150 buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų buvo darbininkai, vaikai, netgi vietinis taksi vairuotojas ir jo keleivis. Kai kurie žmonės tiesiog nuskendo klampioje melasoje, kiti mirė nuo traumų, patirtų susidūrus su banga arba po lėtai slenkančios melasos užgriuvus griuvėsiais.

Gelbėjimo operacija buvo sudėtinga ir varginanti. Gelbėtojai, įskaitant policininkus, ugniagesius ir net jūrų laivyno kariūnus, grūmėsi su klampia melasa, kad pasiektų įstrigusius žmones. Jie dažnai patys įklimpdavo iki juosmens. Ligaminės greitai prisipildė sužeistaisiais, kurių kūnai buvo padengti melasa. Beveik visi, kas pateko į nelaimę, patyrė šoką, hipotermiją ir, žinoma, lipnios nelaimės paliktą traumą.

Didysis valymas ir teisinės batalijos

Nelaimė paliko milžinišką nuostolių pėdsaką. Apie 30 miesto kvartalų buvo padengti melasa, o valymo darbai truko savaites, o kai kuriais atvejais – mėnesius. Šimtai tūkstančių litrų jūros vandens buvo pumpuojama į gatves, kad atskiestų melasą, tačiau net ir po to, kai didžioji dalis buvo nuvalyta, visur tvyrojo lipnumas ir saldus, saldus kvapas. Pasakojama, kad net po dešimtmečių, karštomis vasaros dienomis, Bostono gyventojai vis dar galėjo užuosti silpną melasos kvapą tam tikrose vietovėse.

Tačiau tai nebuvo tik valymo problema. Nelaimė sukėlė vieną ilgiausių ir brangiausių teisinių bylų Bostono istorijoje. Pilietinės ieškinio bylos buvo iškeltos prieš „Purity Distilling Company“, kuriai priklausė rezervuaras. Po daugybės liudijimų, ekspertų nuomonių ir įtemptų ginčų, teismas galiausiai nusprendė, kad kompanija yra kalta dėl aplaidumo. Jie nustatė, kad rezervuaras buvo pastatytas skubotai, be tinkamos inžinerinės priežiūros ir saugumo patikrinimų. Šis sprendimas privertė kompaniją išmokėti daugiau nei 600 000 JAV dolerių kompensacijų, kas šiuolaikine verte būtų dešimtys milijonų.

Palikimas ir pamokos

Bostono melasos potvynis tapo daugiau nei tik keista istorija. Jis privertė permąstyti pramoninės saugos standartus JAV. Po šios tragedijos buvo įdiegti griežtesni statybos kodeksai ir inžinerinės patikros dideliems pramoniniams rezervuarams. Tai padėjo sukurti saugesnę darbo ir gyvenimo aplinką, parodant, kad net ir, atrodytų, nekalti pramoniniai produktai gali tapti mirtini, jei su jais elgiamasi aplaidžiai.

Šiandien Bostono Šiaurės kvartale, kur kadaise driekėsi melasos upė, stovi žalias parkas ir žaidimų aikštelės. Nėra jokio paminklo, tiesiog nedidelė atminimo lentelė, primenanti apie 21-ą gyvybę nusinešusį įvykį. Tačiau gyva lieka istorija apie neįtikėtiną dieną, kai saldus produktas virto katastrofa, ir pamokos, kurios vis dar aktualios. Tai priminimas, kad net ir labiausiai neįtikėtinos nelaimės gali mus išmokyti svarbiausių dalykų apie saugumą ir atsakomybę.