Lietuva garsėja savo bulviniais patiekalais – cepelinais (didžkukuliais), plokštainiu. Ir tokių patiekalų gaminimas išduoda mūsų šalies gyventojų požiūrį į maistą, į bulves ir parodo mūsų išprusimą šioje srityje. Juk bulvė ne veltui laikoma tokia svarbia, kaip ir duona.
[B]ulvės – labai populiaros daržovės. Žmonės jas sodina, ravi, vėliau kasa. Tuomet galima džiaugtis gausiu derliumi, jas valgyti kaip pagrindinį patiekalą, kaip užkandį ar naudoti kaip vieną iš patiekalo sudedamųjų dalių. Jose yra daug vitaminų ir organizmui reikalingų medžiagų. Kad tų medžiagų kuo mažiau būtų prarandama, reikia žinoti, kaip tinkamai bulves ruošti.
Bulvių skutimas – kruopštus ir atsargus procesas, mat pašalinus per didelę dalį viršutinio sluoksnio pradingsta dalis baltymų,mineralų, vitaminų. Apskritai geriausia virti ar kepti neskustas. Tada ir skonis egzotiškesnis.
Bulvės tinka visiems. Jose itin mažai riebalų ir nėra kaloringos. Jos ne tik sočios ir skanios, bet dar ir gydančios. Pavyzdžiui, šviežių bulvių sultys gydo virškinamojo trakto ligas. Jei organizme prisikaupę druskų, patariama šiomis aukso spalvos daržovėmis (šviežiomis) jį gydyti. Šakniavaisiai supjaustomi, o padarytas nuoviras atlieka gydomąjį darbą.
[B]ulvių nuoviras tinkamas sąnarių išvalymui. Kai skauda gerklę, kvėpuojama virtų bulvių garais. Ant sužeistos (nudegintos) vietos dedama šviežių bulvių košelė.
Jokiu būdų negalima valgyti pažaliavusių, pasenusių bulvių, nes jos prlygsta nuodams. Jose yra solanino – nervų sistemą veikiančios ir eritrocitus ardančios medžiagos.
Tinkamai valgymui paruošta bulvė – puikus patiekalas, kokybiškai paruošta gydymui – veiksmingas vaistas. Svarbiausia vengti pasenusių. Taip pat pačios skaniausios ir sveikiausios – natūralios, be jokių chemikalų.