Kokį vandenį gerti?

PANAŠIOS NAUJIENOS

Kodėl kraujas imamas iš bevardžio, o ne kito piršto?

10 populiarių „sveikatingumo“ priemonių, kurios neveikia

Nuolat girdime specialistų patarimus gerti kuo daugiau vandens, nes šis gyvybės šaltinis turi įtakos mūsų savijautai, nuotaikai, sveikatai ir grožiui.

Mitybos specialistai tvirtina, kad vandens reikia suvartoti ne mažiau kaip 2 litrus per parą, ir pabrėžia, jog vanduo turi būti kokybiškas. Kaip tinkamai pasirinkti vandenį?

Sąvokų labirintuose

„Mineralinis vanduo“, „natūralus mineralinis vanduo“, „mineralizuotas vanduo“, „stalo vanduo“ – egzistuoja daugybė sąvokų, apibūdinančių vandenį. Kuo jos skiriasi? Verta žinoti, kad sąvokos „mineralinis vanduo“ ir „mineralizuotas geriamasis vanduo“ draudžiamos vartoti Lietuvoje.

Mineralizuotas geriamasis vanduo yra vadinamas stalo vandeniu. Jis gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant mineralinių medžiagų arba geriamąjį vandenį skiedžiant natūraliu mineraliniu vandeniu.

Labiausiai paplitusi sąvoka „natūralus mineralinis vanduo“. Ji apibūdina vandenį, išgaunamą iš gręžinio povandeniniu giluminiu vandens siurbliu. Natūralus mineralinis vanduo be sąlyčio su oru patenka į vandens nugeležinimo filtrus, vėliau be sąlyčio su oru – į natūralaus mineralinio vandens išpilstymo įrangą.

Natūralus mineralinis vanduo, išpilstytas į pakuotę, yra toks, koks jis yra šaltinyje. Iš jo yra tik iš dalies pašalinami nepatvarūs elementai, nepakeičiant natūralaus mineralinio vandens cheminės sudėties.

Kokybė nepriklauso nuo gręžinio gylio

Vandens gamintojo „Druskininkų Rasa“ gręžinių priežiūros specialistas Romas Stonys tikina, kad nustatyti, koks gręžinys jau yra pakankamai gilus, neįmanoma, nes viskas priklauso nuo giluminės vandens apykaitos, nuo to, kur formuojasi požeminio vandens zona. Zonos storis kinta nuo 50 iki 100 m lygumose, o aukštumuose – net iki 300 ar 400 m. Vandens kokybė priklauso ne nuo gręžinio gylio, o nuo tame gręžinyje esančio vandens cheminės sudėties. „Teigti, kad kuo gilesnis gręžinys, tuo kokybiškesnis vanduo, būtų klaidinga“, – mitą griauna specialistas.

Gazuotas ar negazuotas?

Žinomas mitybos specialistas, buvęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Šarūnas Kučingis (deja, jau išėjęs anapilin) ilgus metus paskyrė vandens kokybės tyrimams. Tyrinėtojas teigė, kad nors gazuotas mineralinis vanduo yra skanesnis ir geriau malšina troškulį, tačiau anglies dioksido prisotinto vandens nepatartina gerti tiems, kuriuos kamuoja gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis negazuotą mineralinį vandenį, kurio poveikis sveikatai žinomas jau nuo senų laikų.

Per didelis kiekis mineralų kenkia

Pagrindiniais natūralaus mineralinio vandens kriterijais, lemiančiais jo kokybę, laikoma cheminė sudėtis, gręžinio dislokacijos vieta, gręžinio apsauga nuo galimo užteršimo. R.Stonys, remdamasis Š.Kučingio žodžiais, perspėja, kad renkantis vandenį vertėtų paskaityti, kas rašoma etiketėje. Būtina atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų koncentraciją, mat perdozuoti jų nereikėtų. Pavyzdžiui, per parą rekomenduojama suvartoti 800 mg chlorido, 2 000 mg kalio, 800 mg kalcio, 375 mg magnio, 14 mg geležies. Dėl per didelio kiekio mineralų gali sutrikti kepenų, širdies ir kitų organų veikla, padidėti kraujospūdis.

Natūralus vanduo geriau nei vanduo iš čiaupo

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl gerti natūralų mineralinį vandenį sveikiau nei vandenį iš čiaupo, – cheminė sudėtis. Vartodami natūralų mineralinį vandenį gauname daugiau vertingų mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Vandenyje iš čiaupo mineralinių medžiagų negausu.

Dar vienas natūralaus mineralinio vandens privalumas – galimybė rinktis.

Atėję į parduotuvę ir paskaitę etiketėse pateiktą informaciją, turime galimybę pasirinkti mums tinkamą vandenį. Gerdami vandenį iš čiaupo, pasirinkimo neturime. Iš čiaupo geriamo vandens kokybei įtakos gali turėti vamzdžiai. Jie gaminami iš įvairių medžiagų: ketaus, plieno, geležies, vario, betono, asbestcemenčio, polimerų. Vamzdžiams sujungti naudojamos švininės fasoninės dalys, dalis švino išsiskiria į tiekiamą vandenį. Cinkas, kaip antikorozinė vamzdžių vidaus danga, irgi nėra idealus, nes jis skatina nitratų transformavimąsi į nitritus, dėl to gali būti viršyta leidžiama nitritų koncentracija.

Renkantis vandenį taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad natūralus mineralinis vanduo išgaunamas ir į pakuotę išpilstomas be sąlyčio su oru, tai apsaugo vandenį nuo mikrobiologinės taršos. Deja, vandenyje iš čiaupo neretai atsiranda bakterijų, pavojingų žmogaus sveikatai.

Šuliniuose gali būti nitratų

Net ir mūsų kaimų šulinių vanduo ne visada yra sveikas ir švarus, jame gana dažnai pasitaiko nitratų. Norint ramiai gerti šulinio vandenį, pirmiausia reikėtų jį ištirti.

Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Nitratai yra toksinės medžiagos, patekę į žmogaus organizmą jie virsta nitritais, trikdo deguonies tiekimą audiniams, vystosi deguonies badas.

Anot specialistų, nitratai kenksmingi ne tik vaikams. Suaugusiųjų organizmui nitratai pavojingi tuo, kad atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste.

Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Faktai apie vandenį

• Žmogus be maisto gali išgyventi savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali mirti per kelias dienas.

• Vanduo sudaro didžiąją žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 proc. Netekęs apie 12–20 proc. vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais.

• Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.

• Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens.

• Mineralinis vanduo yra gydomosios paskirties, jį patartina vartoti sergantiesiems virškinimo sistemos ligomis.

• Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra nedaug (iki 1 500 mg litre), yra tinkamas vartoti kasdien ir jo per dieną galima išgerti iki 2 litrų.