Pagrindinis / Gamta / Gyvūnija Lietuvoje

Gyvūnija Lietuvoje

Šiuo metu pasaulyje iš viso priskaičiuojama apie 360 000 žiedinių augalų rūšių. Didžiausia jų įvairovė yra šilto klimato juostose. Žemesniųjų augalų gerokai daugiau. Vien grybų auga dešimtys tūkstančių rūšių. Lietuvoje augalų bei gyvūnų daug mažiau, tačiau jų įvairovė labai didelė. Vien tik žiedinių augalų atvirame grunte auginama apie 700 rūšių. Iš Lietuvoje augančių augalų rūšių daugiau kaip 100 renkama vaistams, kvapiosioms arbatoms, prieskoniams. Gražiai žydintys ar žaliuojantys perkeliami į sodus, darželius, parkus. Nemaža augalų yra kenksmingų ar nuodingų, pavyzdžiui, piktžolės, nuodingieji grybai ir kt. Vertingas ar kenksmingas rūšis atskirti pagal teikiamą naudą ar daromą žalą nelengva.

Daugelis augalų rūšių, ypač sumedėjusių, yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis.

Praktiniu požiūriu labai svarbūs ir žemesnieji augalai (pvz., bakterijos, dumbliai, grybai). Gamtoje tik nedaugelį jų galima pastebėti, tačiau apie 3000 rūšių žmonija jau dabar vartoja savo poreikiams. Iš kai kurių šių augalų rūšių gaminami antibiotikai, gaunami fermentiniai preparatai, medžiagos kvepalams gaminti.

[G]yvūnai, kitaip negu augalai, patys nesugeba gaminti organinės medžiagos iš neorganinės. Jie minta gatavomis organinėmis medžiagomis arba kitais gyvūnais. Taigi gyvūnų poveikis gamtai ir žmogui pasireiškia daugiausia per mitybą. Sunaudotas augalines medžiagas gyvūnai mineralizuoja, paverčia vėl prieinamomis augalams. Dirvožemyje, kurį purena daugybė jame gyvenančių organizmų (sliekų, erkių, šimtakojų, vabzdžių bei jų lervų), prie augalų šaknų lengvai prieina oras, geriau laikosi drėgmė, greičiau vyksta puvinio, dūlėjimo procesai, daugiau atsipalaiduoja augalams reikalingų medžiagų. Gyvūnų veiklos produktai ir mirę organizmai patręšia dirvą.

Apie 70% visos gyvūnijos sudaro vabzdžiai. Vien Lietuvoje žinoma per 14 000 vabzdžių rūšių. Apskaičiuota, kad vidutiniškai 1 ha tenka 5 – 6 mln. vabzdžių.

Tokia vabzdžių gausybė turi įtakos gamtai ir žmogui. Maždaug 80% žydinčių augalų apdulkina vabzdžiai. Gražios žiedų spalvos, nuostabūs jų kvapai vilioja vabzdžius. Nuo bičių, kamanių, bitmusių ir kitų vabzdžių apdulkintojų priklauso daugelio augalų derlius.

Smulkiais bestuburiais minta įvairūs gyvūnai. Daugelis paukščių giesmininkų minta vien vabzdžiais ir jų lervomis. Vabzdžius mėgsta žuvys, varliagyviai, ropliai, vabzdžiaėdžiai žinduoliai, šikšnosparniai. Net lapės, barsukai, ūdros suėda daug vabzdžių. Uodo trūklio lervomis minta ir nuo jų sparčiai auga žuvys. Kai kurie vabzdžiai yra augalų kenkėjai, parazitai, kraujasiurbiai, ligų pernešėjai. Šiuos kenkėjus savo ruožtu reguliuoja vabzdžiai grobuonys ir parazitai. Taigi gamtoje tarp atskirų rūšių yra sąveika ir pusiausvyra. Ši pusiausvyra nepastovi. Prisiveisus daug kenkėjų, atsiranda palankios sąlygos jų naikintojams – grobuonims ir parazitams. Kai šių labai padaugėja ir jie sunaikina kenkėjus, pritrūkę maisto, patys ima nykti, tada kenkėjų vėl daugėja. Pavyzdžiui pagausėjus ievinės kandies, keletą metų iš eilės mūsų respublikoje nežydėjo ievos, dėl ąžuolinio lapsukio ąžuolai nemezgė gilių. Šie kenkėjai nugraužė jaunus lapus, ir medžiai tą pat vasarą sprogo antrą kartą. Pavojingi ir kiti organizmai, pavyzdžiui, kraujasiurbės erkės, platinančios gyvūnų ir žmogaus ligas, parazitinės kirmėlės ir kai kurie jų tarpiniai šeimininkai vėžiagyviai, moliuskai. Antra vertus, vėžiagyviai ir moliuskai yra daugelio kitų gyvūnų, ypač žuvų, pagrindinis maisto šaltinis. Dauguma rūšių yra pramoninės, specialiai veisiamos bei globojamos.

Lietuvoje žinomos varliagyvių ir roplių rūšys taip pat naudingos. Varlės yra daugelio paukščių ir žinduolių pagrindinis maisto šaltinis.

Paukščių mūsų respublikoje yra virš 300 rūšių. Jų nauda gamtai ir žmogui neįkainojama. Vieni jų vertingi kaip medžiojamieji, kiti, ypač vabzdžialesiai, naikina kenkėjus, treti platina augalų, ypač uoginių, sėklas, plėšrieji sunaikina daug pelinių graužikų. Tačiau per didelis kai kurių paukščių skaičius, pavyzdžiui, varnų, šarkų, gali turėti neigiamos įtakos kitiems paukščiams ir žinduoliams.

Dabar Lietuvoje gyvena 70 žinduolių rūšių, iš jų daugiau kaip 20 rūšių yra medžiojami. Gausiausi iš žinduolių yra peliniai graužikai. Jie sunaikina nemaža ūkininkų derliaus, kenkia sodams ir miškams. Be to, daugelis jų yra pavojingų ligų platintojai. Tačiau jais minta kai kurie plėšrūnai – lapės, mangutai. Šie savo ruožtu gali platinti pasiutligę, kai kurias helmintozes.

Taigi augalų ir gyvūnų sąveika yra įvairiapusė. Labai svarbu nustatyti įvairių gyvybinių formų tarpusavio ryšį, o svarbiausia pažinti rūšis.

PAMATYK

Kas būtų, jei Žemėje 5 sekundėms dingtų deguonis?

Nors deguonis nėra pagrindinis Žemės atmosferos elementas, tačiau jo reikšmė visoms gyvybės formoms yra labai ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.